Pavasarėjančiais laukais, su gervių klyksmu pro baltą beržą, atbunda žemė, skelbianti pavasarį ir Velykų šventę. Šv. Velykos – gražiausia pavasario šventė. Tradiciškai savaitė po Šv.Velykų minime Atvelykį. Balandžio 10 d. į šventinį rytmetį linksmai šurmuliuodama susirinko visa lopšelio – darželio bendruomenė.
Per kalnelį miškeliu
Bėga kiškiai su krepšiu.
Tam krepšely daug margučių,-
Ieško jie gerų vaikučių…
(Petronėlė Banaitienė)
Atvelykio savaitgalis žinomas kaip vaikų Velykėlės ir didžiausias dėmesys skiriamas vaikams ir šeimos buvimui drauge. V isa lopšelio – darželio bendruomenė: kas su džiugia nuotaika, kas pasipuošę zuikio ausytėmis, kas nešini margučiais, net ir Velykinis zuikis su Velyke bei jos padėjėjais kiškučiais, ir Vištytė su savo mažaisiais viščiukais visi susirinko švęsti mažąsiai Velykėles.
Velykė papasakojo apie Velykinių kiaušinių spalvų reikšmes, kitus Velykų simbolius ir papročius. O jos padėjėjai kiškučiai su savanore Anea minė mįsles, deklamavo eilėraščius. Svarbiausia nuo Velykų ir visą pavasarį reikia daug suptis, judėti, lakstyti, šokti, žaisti judrius žaidimus, kad išjudinti visą savastį po žiemos, pažadinti gamtą, kad žemė bustų, kad greičiau suvešėtų gamta… Todėl Velykų zuikis ir Vištytė su savo šeimyna kvietė nuotaikingai dainuoti, šokti, sudalyvauti velykinėse žaidynėse bei meninėse veiklose. Mažųjų veiduose švytėjo šypsenos, nes juoko ir linksmybių tikrai netrūko, visi šoko, dainavo, o po to ir margučius rideno.
Dar likus savaitei iki šv. Velykų pavasariškai nusiteikęs darželio iškiliųjų lysvių „Čipolino“ traukinukas darbščių tėvelių, pedagogų bei vaikų rankų bei išmonės dėka velykiniam laikotarpiui pasipuošė ir spalvingais, išradingai sukurtais didžiaisiais margučiais.
Džiugu, kad puoselėjant mūsų senolių velykinius papročius ir tradicijas, šis šventinis renginys kiekvienam padovanojo šventišką nuotaiką. Smagu, kad ir šiandien gyva mūsų senolių išmintis, kuri perduodama iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, iš dainos į dainą!
