Šiais metais Užgavėnės sutapo su kalendorine pavasario pradžia.
Melsvame danguje jokio debesėlio, iš pat ryto šypsosi saulutė. Alsuojanti pavasariu žemė, jau puošiasi pirmaisiais, po žiemos atbudusiais, augalais. Sugrįžę vieversiai, savo melodija sveikina kiekvieną sutiktą. Žiema neprieštaraudama renkasi paskutinius savo sniego likučius, stebėdama mūsų įstaigos Užgavėnių šventės „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ persirengėlius. O čia jų būta visokių: raganos, velniukai, čigonai, daktarai, nuotakos, na ir žinoma Lašininis su Kanapiniu.
Neskubėdama po kiemą sukiojasi ragana, uostydama kvepiančius blynus ir kitus skanėstus. Šventės dalyviai smagiai šoka ratelius ir linksminasi, šokdami trankius čigoniškus šokius. Šurmulio ir geros nuotaikos tikrai netrūksta. Štai pasirodo, per žiemą tinginiavęs, storas Lašininis. Jį pasitinka Kanapinis ir prašo užleisti vietą pavasariui. Lašininis stipriai pasitiki savo jėgomis, todėl siūlo išbandyti jėgas – virvės traukime. Neprieštarauja Kanapinis ir, su vaikų pagalba, lengvai nugali Lašininį. „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ ! šaukia Užgavėnių persirengėliai, bet pastebėję nuliūdusį Lašininį, susitaria susitikti vėl kitą žiemą… Visi draugiškai atsisveikinę dar ilgai nesiskirsto ir linksmybės tęsiasi…
